Ar išsaugosime Sudervės upeliuką

Mus, Pilaitės gyventojus, šokiravo Vilniaus miesto savivaldybės paskubomis įgyvendinamas Karoliniškių lietaus valymo įrenginių rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas Pilaitės miške ir tuo pagrindu iškirsti medžiai laukymėje.

Pilaitės bendruomenė kartu su Lietuvos žaliųjų judėjimu kreipėsi į Seimo narį Kęstutį Bacvinką ir Aplinkos ministeriją prašydama išsiaiškinti kokiu pagrindu ši miško paskirties žemė buvo pakeista į kitos paskirties žemę, ir prašė išsaugoti upeliuką ir jo apsaugos zoną.

Atsakyme Seimo nariui Aplinkos apsaugos agentūra ( Agentūra ) nurodo, kad susipažinus su derinimui pateiktu projektu nustatė, jog jį įgyvendinant Sudervės ir jo intako vagos bus pakeistos. Agentūra, vadovaudamasi Specialiųjų miško ir žemės sąlygų nuostatomis, kuriose nurodoma, kad draudžiama reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą, atsisakė derinti projektą ir apie tai raštu informavo savivaldybę.

Bendruomenę neramina tai, kad dar 2011 metais Vyriausybei priėmus nutarimą miestų teritorijose esančius miškus patikėjimo teise perduoti savivaldybei, miestų miškai atsidūrė įvairių galimų manipuliacijų lauke. Jau tuomet, susipažinę su šiuo projektu, atkreipėme Seimo narės Aurelijos Stancikienės dėmesį ir ji dėl to kreipėsi ne tik į Vyriausybę, bet ir į visas ministerijas. Gautame atsakyme buvo patikinta, kad savivaldybėms bus suteiktos tik labai ribotos miškų priežiūros teisės.

Tačiau ar Pilaitės miško laukymės, kuri Vilniaus miesto bendrajame plane buvo miško paskirties žemė pakeitimas į kitos paskirties žemę yra susiję su savivaldybei patikėjimo tikslu perduotu mišku kol kas nežinoma. Nors apie tai kodėl ir kaip pakeista miško paskirties žemė Aplinkos ministerijos užklausė Seimo narys K. Bacvinka ir Pilaitės bendruomenė, tačiau atsakymo dar negauta. Todėl aiškinsimės toliau.