Ant Pilaitės piliakalnio, nesvarbu, kad buvo vėjuota ir vakarop smarkiai įsilijo, buvo įžiebtas kaitrus Baltų vienybės laužas. Jis teikė šviesą, šildė ir silpnino vandens stichijos siautėjimą. Baltų vienybės laužų kolektyvinį uždegimą, prisimenant bendrą lietuvių ir latvių kovą prieš kryžiuočius 1236 metų rugsėjo 22 d., žinomą Saulės mūšio pergalės pavadinimu, dar 2006 metais inicijavęs Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas, iki šiol koordinuojantis informacijos apie tokio sumanymo sklaidą baltiškos savimonės ir vienybės išlaikymo kampeliuose, Darius Ramančionis paskelbė: šiais metais jie įžiebti 100-ame Lietuvos vietų. Kaip visada, susirinkusius ir nepabūgusius lietaus į ratelį jungtis kvietė pilaitiškių bičiulių – Vilniaus rajono Rudaminos kultūros centro Zujūnų skyriaus folkloro ansamblio „Verdenė“ – vadovė Rasa Kauzonaitė. Ji atliko su gamtos stichijomis tapatinamų baltų dievybių pagarbinimo ritualus, joms paaukojant druską, grūdus, nuliejant šlakelį gėrimo, skambant ta proga tarp romuviečių išpopuliarėjusioms giesmėms Gabijai, Žemynai, Perkūnui. Rasa Kauzonaitė taip pat priminė, kokios svarbios ir kitos šios dienos datos, paminėdama Lietuvos Prezidento Algirdo Brazausko bei dailininko ir muziko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienius. Kadangi šiais metais švenčiamas Martyno Liudviko Rėzos 250 metų gimimo jubiliejus (jis visai Lietuvai, o ypač Pilaitei, labai svarbus, nes pats kilęs iš Mažosios Lietuvos, yra surinkęs, užrašęs ir taip nuo pragaišties išgelbėjęs lietuvininkų dainas, o šio krašto kultūrinio paveldo įamžinimas autentiškais vietovardžiais ir iškilių asmenų vardais Pilaitei patikėtas), tad L. Rėzos paminėjimas numatytas ir šiame NVO „Pilaitės bendruomenė“ nuo 2007 metų pradėtame renginyje, kaip ir šiais metais tradiciškai švęsti suorganizuotose Joninėse-Rasose. Abiejuose šiuose renginiuose, laimėjus Vilniaus miesto savivaldybės remiamą konkursą partnerystėje su „Verdene“, įsipareigota populiarinti L. Rėzos surinktas dainas ir ant Pilaitės piliakalnio. Ant jo jau XX-ąjį kartą užkopta įžiebti Baltų vienybės laužą, tad ir jo išsaugotų ateities kartoms dainų buvo galima pasiklausyti ir čia.

Maloniai nuteikė merginų – Enrikos, Aistės, Henrikos, Julijos – vokalinės grupės be pavadinimo iš Pilaitės gimnazijos pasirodymas su lyriškomis, populiariomis, Rudens lygiadienio virsmui derančiomis dainomis. Jas čia atlydėjo ir dainuoti padėjo muzikos mokytoja Kristina Žebrauskaitė-Šileikienė.

Baltų vienybės šventėje dalyvavo ir Pilaitės seniūnas Edmundas Pupinis. Jis priminė Saulės mūšio pergalės reikšmę, pasidžiaugė lietuviška tolerancija įvairių tikėjimų išpažinimui ir pabrėžė tokių švenčių perdavimo svarbą ateinančioms kartoms.

Karoliniškių ir Pilaitės rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Sinica pastebėjo didesnį aktyvumą tarp latvių nei lietuvių, pažymint tokias kaip ši šventes, bei ryžtingumą ginant savo tautinius iškovojimus, nenorėdamas sumenkinti lietuvių, jis kvietė visus gyventi be pykčio, vienybėje, sutarime, nes tai yra pergalių garantas.

Baltų vienybės laužo uždegimo ant Pilaitės piliakalnio nuo 2007-ųjų iniciatorė, NVO „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė, prieš pat renginį nugrėbsčiusi takus saugiau užkopti ant piliakalnio apgailestavo, kad dėl įsismarkavusio lietaus negalėjo kaip įprasta juos apšviesti žvakelėmis. Atėjusiems į šią šventę ji siūlė pasivaišinti šilta, subtilaus jos pačios surinktų žolelių skonio arbata, kvietė vaišintis pyragaičiais, sūriu, saldainiais ir šiais metais neprastai užderėjusiais obuoliais. Leidžiant per rankas atsilaužti iš naujų kviečių miltų iškepto pyrago, traukiant protėvių surimuotas dainas apie mergelės ir bernelio meilę, kūdikių pradėjimą, drąsą ginant savo žemę nuo užpuolikų, pabrėžiant žuvusių už baltiškos tapatybės tinkamą atminimo saugojimą, liudijama: turime kuo džiaugtis ir turime ką saugoti, kai net ir prastu oru, nors ir nelabai gausiai susirinkę, esame neabejingi savo tautos praeičiai, jos tradicijoms, vertybėms – tokioms šventėms, kurios mus sujungia bendrystei, teikia viltį bendromis pastangomis įveikti pasaulio negandas.